silpnėti — vksm. Màno rañkos, kójos vi̇̀s silpnėjo … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
aptausyti — 1. tr. apraminti, nutildyti, aptramdyti: Ša, ba kai aptausysiu – nagas čiulpsi! Dgl. Ko tu te dūksti? Einu, aš tave aptausysiu! Ds. | prk.: Aptausyk alų, kad bačkos nesuplėšyt[ų] Ktk. Jausmų šėlimą aptausyt jis stengias rš. | refl. tr., intr.:… … Dictionary of the Lithuanian Language
atpuldinėti — iter. dem. atpulti. 1. mažėti, silpnėti: Šiltinė in devintai dienai priauga, paskui atpuldinėja Lp. 2. pasitraukti, atkristi: Tūkstantimis atpuldinės prieštarnykai jo MP118. puldinėti; antpuldinėti; apipuldinėti; atpuldinėti; įpuldinėti; … Dictionary of the Lithuanian Language
blogti — blõgti, sta, o intr., blogti Jrb 1. darytis blogesniam, prastėti: Rugeliai blogsta, žuvelės trokšta kas mieląjį metelį A1884,258. Dabar metai vis pradėjo blõgti Jž. 2. Nč liesėti, menkėti: Nėr kam ganyt, tos karvės rėkia name (tvarte), blõgsta … Dictionary of the Lithuanian Language
blogėti — blogėti, ėja, ėjo intr. 1. darytis blogesniam, prastėti: Oras pradeda blogėt, kažkas niaukstosi Rm. 2. refl. būti blogam, kelti vymą: Virintas pienas man neblogėjas, galiu gert Šts. ║ refl. Žr atrodyti blogam, nepatinkamam: Tas audeklas… … Dictionary of the Lithuanian Language
bukti — bùkti, buñka, bùko intr. 1. K, Vvr darytis bukam, neaštriam, atsibesti, atsidurti, šipti: Ašmenys peilio buñka, kirvis šimpa J. Ano atbukęs ir tavo buñka kirvis, peilis J. Buñka arklių dantys nuo vienų avižų, kol pribunka J. Kai kietas… … Dictionary of the Lithuanian Language
geibti — geĩbti, sta ( ia), o ( ė) intr. 1. Š menkėti, silpnėti, nykti, leipti: Pūrai, kviečiai iš kero geĩbsta, t. y. virsta J. Ėriukas ėmė geibti ir liko be sveikatos Blv. Leiskit jūs tą vaiką į lauką, mat jau baigia geĩbti Kair. 2. alpti: Jis kad… … Dictionary of the Lithuanian Language
glabnuotis — glabnuotis, uojasi, ãvosi silpnėti, težti: Glabnuojas kai musmirių užėdęs Š … Dictionary of the Lithuanian Language
gniužti — gniùžti, gniū̃žta (gniuñža J, Slm), o intr. linkti; smukti; kniubti; glebti; silpnėti; mažėti, slūgti: Ignotienė ir senelis ilgai sekė jo neaukštą, vis mažėjančią ir gniūžtančią stovylėlę rš. Minkštai pripiltas maišas gniū̃žta, žmogus gniū̃žta … Dictionary of the Lithuanian Language
gursti — gur̃sti, sta, do intr. 1. veltui laiką leisti, gaišti, trukti: Nei darbo dirba, tik gur̃sta Jž. Negur̃sk nuėjęs J.Jabl. Ko tu gurstì po namus – kol geras kelias, žvyro ir malkų prisivežtum PnmR. Man reikia čėsas gur̃st Ds. 2. nykti, skursti,… … Dictionary of the Lithuanian Language
